Lenkijos vidurio vakaruose išsidėsčiusi Didžiosios Lenkijos vaivadija – žemumų kraštas. Vaivadijos šiaurinėje ir vakarinėje dalyse plyti miškai, o visa vaivadija nusėta ežerais, susidariusiais ledynmečio laikotarpiu. Vaivadijos centras – Poznanės miestas, įsikūręs ant Vartos upės kranto. Poznanė – verslo, pramonės ir mokslo centras, garsėjantis didžiausiomis tarptautinėmis prekybinėmis parodomis ir mugėmis Lenkijoje. Šiuolaikinės Lenkijos valstybės ištakos glūdi dabartinės Didžiosios Lenkijos vaivadijos teritorijoje: tarp Poznanės ir Gniezno kunigaikštis Mieszko I įkūrė Lenkijos valstybę su pirmąja šalies sostine - Gniezno miestu.

Svarbiausi vaivadijos istoriniai objektai – romaniško stiliaus pastatai, sudaro vadinamąją Piastų trasą, kurios pavadinimas kilęs nuo X-XIVa. Lenkiją valdžiusios Piastų dinastijos. Įspūdingiausi šios trasos architektūriniai paminklai – katedra Poznanėje, bazilika Gniezne, bažnyčia Gieczo miestelyje, pilies griuvėsiai Lednicoje. Pobiedziska miestelyje išliko gotikinė bažnyčia miesto Turgaus aikštėje bei įkurtas muziejus po atviru dangumi, kuriame demonstruojami miniatiūriniai reikšmingiausių Piastų trasos architektūrinių paminklų modeliai. Kiti Piastų trasos objektai, esantys Kruszwica, Biskupino, Strzelno miestuose priklauso Kujavijos-Pamario vaivadijai.

Didžiosios Lenkijos vaivadija garsėja ne tik viduramžius menančiais pastatais, bet ir barokiniais rūmais Rogaline bei rūmų sodu, kuriame auga beveik 1500 senų ąžuolų. Netoliese esančiame Kornike išliko įdomios konstrukcijos eklektiško stiliaus pilis, apsupta dendrologinio parko. Senų transporto priemonių mėgėjai turėtų apsilankyti Wolsztyne, kurio muziejuje eksponuojami senoviniai garvežių modeliai.