Plačiausiai žinoma slavų legenda apie tris slavų tautų protėvius pasakoja, kad kadaise trys broliai- Lechas, Čekas ir Rusas - atkeliavo su savo gentainiais į teritorijoją tarp Vyslos ir Oderio. Ant vienos kalvos broliai pamatė plačiašakį ąžuolą bei erelio lizdą ąžuole. Lechas pasiliko žemumose ir po baltojo erelio lizdu įkūrė miestą Gniezną (baltojo erelio simbolis pavaizduotas Lenkijos herbe). Rusas pasuko į rytus link Dnepro upės ir įkūrė Rusią, o Čekas pasuko į pietus, kur susikūrė Čekija.
Slavų gentys dabartinės Lenkijoje teritorijoje įsikūrė VI a. Seniausios Polanų genties gyvenvietės: Gnieznas – pirmoji Lenkijos sostinė ir Poznanė. Poznanėje įsikūrė pirmoji karališkoji lenkų dinastija – Piastai, kuriems pradžią davė mitinis ratininkas Piastas. Piastų dinastija valdė Lenkiją iki 1370 m. Polanų gentis įsikūrė vakarinėje Lenkijos dalyje – dabartinės Didžiosios Lenkijos vaivadijojos teritorijoje. Vislianų gentis įsikūrė dabartinės Mažosios Lenkijos vaivadijos teritorijoje. Krokuva buvo svarbiausia vislianų gyvenvietė.
966
Mieszko I (Piastų dinastijos atstovas ir Lenkijos valstybės įkūrėjas) veda Čekijos princesę Dobravą ir priima krikštą. Kartu krikštą priima ir pagoniška lenkų tauta.
997
Šv. Vaitiekus, Prahos vyskupas, vyksta į misiją skleisti krikščionybę prūsų genčiai, įsikūrusiai šiaurinėje Lenkijos dalyje. Šv.Vaitiekus - Gdansko miesto įkūrėjas. Nužudytas misijos vykdymo metu, tapo pirmuoju lenkų šventuoju. Šv. Vaitiekaus palaikai, palaidoti Gniezne, tapo kulto objektu. Gniezne po 3 metų po šv. Vaitiekaus mirties įkurta pirmoji arkivyskupija.
1025
Boleslaw Chrobry (Boleslovas Narsusis), remiamas Otono III, Vokietijos karaliaus ir Šventosios Romos imperijos imperatoriaus, karūnuojamas pirmuoju Lenkijos karaliumi. Draugiškų santykių tarp abiejų valdovų sustiprinimui didelę įtaką padarė 1000 m. organizuotas suvažiavimas Gniezne. Praėjus vieneriems metams po karūnavimo Boleslavas Narsusis mirė.
1038 - 1050
čekų karaliaus kariuomenė, norėdama pagrobti Šv.Vaitiekaus relikvijas, nusiaubia Poznanę ir Gniezną. Kazimierz Odnowiciel (Kazimieras Atnaujintojas) perkelia karališkąjį sostą į Krokuvą.
1109
Boleslaw Krzywousty (Boleslovas Kreivaburnis) pasiekia reikšmingą pergalę prieš vokiečius. Prie Lenkijos prijungiami Silezija ir Pajūrio regionas. Po II Pasaulinio karo Lenkijos vyriausybė, siekdama atgauti vakarines Lenkijos žemes kaip istorinius Lenkijos regionus, savo reikalavimus grindė Boleslavo Kreivaburnio istoriniais pasiekimais ir politine programa.
1226
Konradas Mazowieckis pakviečia į Lenkiją Kryžiuočių ordiną, kuris įsikuria šiaurinėje šalies dalyje. Kryžiuočių pagalba reikalinga pagoniškai prūsų genčiai nugalėti. Kryžiuočių ordinui stiprėjant kyla pavojus Lenkijos saugumui.
1241
Mongolų-totorių orda, nusiaubusi Kijevo Rusią, įsiveržia į Lenkiją ir nusiaubia pietinę šalies dalį. Tik Silezijoje pavyksta sustabdyti mongolų-totorių ekspansiją.
1333
Kazimieras III Didysis karūnuojamas Lenkijos karaliumi. Prasideda Lenkijos viduramžių aukso amžius. Kazimiero Didžiojo valdymo metu išplėstas Vavelio pilies kompleksas ir 1364 m. Krokuvoje įkurtas pirmasis universitetas Lenkijoje.
1386
Krėvos unija. Kryžiuočių ordino grėsmė suvienija Lenkijos karalystę ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Nuo šiol abi tautas valdo vienas monarchas, kilęs iš Jogailaičių dinastijos. Sostine paskelbiama Krokuva.
1410
Prie Griunvaldo (Žalgirio) įvyksta vienas iš didžiausių mūšių Europos viduramžių istorijoje. Jungtinė lietuvių ir lenkų kariuomenė sumuša kryžiuočius. Kryžiuočių ordino stiprybė galutinai palaužiama.
1466
Torūnėje pasirašoma taikos sutartis tarp Lenkijos karalystės ir Kryžiuočių ordino. Prie Lenkijos prijungiama Prūsija ir Gdansko (vok. Danzig) miestas.
1525
Kryžiuočių ordinas sekuliarizuojamas ir tampa Lenkijos vasalu. Vėliau, praėjus šimtui metų, Lenkijos karalius suteikia teisę Brandenburgui susijungti su Prūsija. Po dviejų amžių Prūsija tampa galinga valstybe.
1543
Mikalojaus Koperniko perversmas. Lenkijos mokslininkas Mikalojus Kopernikas savo traktate De Revolutionibus aprašo savo sukurtą heliocentrinę teoriją, kuria įrodo, kad Žemė sukasi apie savo ašį ir per vienerius metus apsisuka aplink Saulę, o ne atvirkščiai, kaip iki tol manyta. XVIa. vis dar galvota, kad Žemė yra visatos centras. Kopeniko heliocentrinę teoriją vėliau patvirtina Galilėjus.
Apie 1550
Gdansko mieste gyveno apie 30 000 gyventojų, Krokuvoje – 15 000, Poznanėje – 5 000, Vroclave, kuris tuo metu kartu su visa Silezija priklausė Čekijos karalystei – 20 000 gyventojų. Varšuva tuo metu buvo mažas miestelis Mazovijos provincijoje. Prekyba koncentruojasi laisvajame Gdansko mieste. Pagrindinės eksporto prekės: grūdai (rugiai) – 70%, gyvuliai ir kailiai – 30%. Gdanskas – vienintelis miestas šalyje, kur gaminami laikrodžiai, baldai, krosnys ir prabangos prekės.
1569
Liublino unija. Unija sujungia Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir Lenkijos Karalystę į vieną valstybę. Jos sudėtyje taip pat atsiduria Ukraina. Jungtinė Lietuvos ir Lenkijos valstybė tampa didžiausia valstybe Europoje.
1587
Švedijos karalius, Jano III Sobieskio sūnus Zigmantas III Vaza karūnuojamas Lenkijos karaliumi. Šalies sostinė ir Seimas perkeliami į Varšuvą dėl patogios miesto padėties šalies centre.
1610
Mūšis prie Klusino. Lenkų pergalės įbauginti bojarai nuverčia Rusijos carą. Vladislovas, Zigmanto sūnus, Maskvoje karūnuojamas Rusijos caru. Tai Žečpospolitos galybės apogėjus. Netrukus vyksta karai su Ukrainos kazokais, švedais ir turkais, kurių metu 90% valstybės iždo skiriama karo reikmėms.
1652
Įvedama liberum veto teisė, kiekvienam Seimo nariui suteikianti teisę nutraukti posėdį ir užkirsti kelią bet kurio nutarimo priėmimui. Liberum veto suteikia iš esmės neribotas galias Lenkijos didikams. Lenkijos politinę sistemą ištinka krizė. Nuskurdusi diduomenė sudaro 8% šalies gyventojų. Spėjama, kad 120 000 didikų neturėjo jokios nuosavybės.
1655
Švedų karų, vadinamų potvyniais, pradžia. Karolis X užima Varšuvą ir Krokuvą. Varšuva keletą kartų atmušama ir vėl užgrobiama, žūsta apie 80% miesto gyventojų. Lemiamas karo mūšis įvyksta prie Čenstochovos: kaip tikima, miestas apginamas padedant Švč. Mergelei Marijai. Čenstochovos Madona karūnuojama Lenkijos Karaliene ir Globėja. 1660 m. Oliwoje pasirašoma taikos sutartis tarp Žečpospolitos ir Švedijos karalystės.
1683
Legendinis Vienos mūšis (antroji Vienos apgultis) – vienas reikšmingiausių mūšių Europos istorijoje. Lenkijos karalius Janas III Sobieskis sumuša turkų kariuomenę, vadovaujamą vizirio Kara Mustafa, išgelbėja miestą ir galutinai sustabdo Otomanų imperijos ekspansiją į Europą.
1721
Šiaurės karo, kuriame Lenkija kartu su Rusija kovojo prieš Švediją, pabaiga. Švedijai pralaimėjus, Rusijos imperija tampa svarbiausia politine jėga rytų Europoje. Lenkija patenka į Rusijos įtakos zoną.
1764
Lenkijos karaliumi tampa Stanislovas Poniatovskis – apsišvietės valdovas ir garsus kultūros mecenatas, siekiantis sustabdyti valstybės žlugimą.
1772
Pirmasis Žečpospolitos padalijimas: Rusija, Prūsija ir Austrija pasidalina Lenkijos teritoriją.
1791
Gegužės 3 d. karalius Stanislovas Poniatovskis patvirtina konstitucija – pirmąją konstituciją Europoje, antrąją (po JAV) pasaulyje. Konstitucija įtvirtina sosto paveldimumą ir panaikina liberum veto teisę.
1794
Kosciuškos sukilimas. Tadas Kosciuška vadovauja įnirtingiems mūšiams prieš rusų ir prūsų kariuomenes, tačiau juos pralaimi. Įvyksta trečiasis Žečpospolitos padalijimas. Varšuva atitenka Rusijai, Krokuva - Austrijai. Lenkija išnyksta iš pasaulio žemėlapio.
1807
Napoleonas įžengia į Lenkijos teritoriją. Lenkai remia Napoleono planus, tikiedamiesi jo palankumo atkuriant nepriklausomą Lenkijos valstybę. Po metų paskelbiama Varšuvos kunigaikštystė, pavaldi Prancūzijos imperatoriui.
1810
Zelazowa Wola dvare gimsta Fryderykas Chopinas - garsiausias lenkų kompozitorius. Po 1830 m. lapkričio mėn. nenusisekusio sukilimo Chopinas palieka šalį ir užsienyje praleidžia likusius 18 gyvenimo metų.
1815
Napoleonui pralaimėjus Vaterlo kautynes, sudaroma “Šventoji sąjunga” tarp Rusijos, Prūsijos ir Austrijos, kurios tikslas – išsaugoti politinę pusiausvyrą Europoje. Po Vienos kongreso įsteigiama Lenkijos karalystė, priklausoma nuo Rusijos. Lenkijoje galioja caro Aleksandro I patvirtinta konstitucija.
1824
Adomas Mickevičius – garsiausias Lenkijos poetas išvyksta į priverstinę emigraciją ir jau niekada nebesugrįžta į tėvynę. Miršta Kryme 1855 m.
1830
Lapkričio mėn. sukilimas Lenkijoje. Nesėkmingas bandymas nusimesti Rusijos jungą. Užgniaužtas tik 1831 m. rugsėjo mėn.
1848
Varšuva sujungiama geležinkeliu su Viena. Po Tautų pavasario panaikinama baudžiava Austrijai priklaususioje Lenkijos dalyje.
1863
Sausio mėn. sukilimas prieš Rusiją. Paskutinis romantiško polėkio kupinas bandymas pasipriešinti Rusijai.
1893
Varšuvoje įkuriama Tautos lyga – viena iš pirmųjų Lenkijos politinių organizacijų.
1914
I Pasaulinio karo pradžia. Dauguma karo veiksmų vyksta rytų fronte, būsimos nepriklausomos Lenkijos valstybės pietinėse teritorijose.
1918
Lapkričio 11 d. paskelbiama Lenkijos nepriklausomybė. Juzefas Pilsudskis tampa valstybės vadovu. Lenkijos valstybinės sienos dar galutinai nenustatytos, vyksta kovos dėl ginčytinų teritorijų su Ukraina, Vokietija, Lietuva ir Čekoslovakija. 1920 m. įvyksta vadinamasis “Stebuklas prie Vyslos”, kai lenkų kariuomenė sulaiko bolševikų būrių veržimąsi į Varšuvą. Lenkija užima plačias teritorijas rytuose, okupuoja Vilnių ir perima dalį Austrijai priklausiusios Silezijos (likusi Silezijos dalis atitenka Čekoslovakijai). Tuo metu Lenkijoje kaip ir kitose Europos valstybėse vyrauja “galingos valstybės” idėja.
1921
Kovo mėn. konstitucija. Lenkija paskelbiama respublika (iki 1926 m.). Vykdomos kelios valstybės iždo reformos, refomuojmas Nacionalinis bankas, vystoma kalnakasyba Silezijoje, Gdynėje įkuriamas pirmasis Lenkijos uostas. Politinė padėtis vis dar nestabili: pirmasis Lenkijos prezidentas – Danielis Narutowiczius – nušautas Varšuvoje 1922 m., o 1926 m. Juzefas Pilsudskis įvykdo valstybės perversmą.
1939
Rugsėjo 1 d. vokiečių kariuomenės puolimu prie Westerplatte prasideda II Pasaulinis karas. Rugsėjo 17 d. Sovietų kariuomenė peržengia rytinę Lenkijos sieną ir aneksuoja rytines Lenkijos teritorijas. Šitie veiksmai atliekami remiantis rugpjūčio 23 d. pasirašyta nepuolimo sutartimi, žinomos kaip Ribentropo-Molotovo paktas, tarp hitlerinės Vokietijos ir Sovietų sąjungos.
1943
Balandžio 19 d. sukilimas Varšuvos gete. Didvyriškas, tačiau nesėkmingas Lenkijos žydų bandymas pasipriešinti naciams. Iš 450 000 gete apgyvendintų asmenų sukilimą išgyvena 300 žmonių. Po sukilimo daugelis žmonių išvežami į koncentracijos stovyklas Treblinkoje ir Osviencime. Hitlerininkai visiškai sunaikina getą.
1944
Rugpjūčio 1 d. - lapkričio 2 d. Varšuvos sukilimas. Sukilimu siekta išvaduoti sostinę nuo nacistinės Vokietijos ir pasiekti suverenitetą. Nacių apsuptoje Varšuvoje sukilėliai išsilaiko apie du mėnesius, kol juos galutinai palaužia vokiečių pajėgos. Naciai sulygina Varšuvą su žeme.
1945
Raudonoji armija įžengia į Lenkiją. Iš Londono grįžta emigracinė vyriausybė, tačiau Lenkija išlieka Sovietų Sąjungos įtakos sferoje. Lenkijos teritorija vakaruose išsiplečia, tačiau buvusios rytinės teritorijos prijungiamos prie Sovietų Sąjungos. Ten gyvenę lenkai perkeliami į buvusias vokiškas teritorijas, dabar priklausančias Lenkijai (Vroclavas, Gdanskas, Šcecinas).
1955
Kaip atsakas į NATO, pasirašomas Varšuvos paktas tarp Rytų ir Vidurio Europos šalių, esančių Sovietų Sąjungos įtakos zonoje (Sovietų sąjunga, Vokietijos Demokratinė Respublika, Lenkija, Čekoslovakija, Vengrija, Bulgarija ir Rumunija). Varšuvos pakto nare kurį laiką buvo ir Albanija. Tais pačiais metais baigiami statyti milžiniški Kultūros ir mokslo rūmai Varšuvoje – Stalino dovana miestui.
1956
Poznanėje kyla masiniai darbininkų streikai ir manifestacijos prieš komunistinę valdžią. Po Stalino mirties (1953 m.) vyksta pokyčiai Sovietų Sąjungoje – pripažįstamos Stalino klaidos. Keičiasi politinis klimatas Lenkijoje, vyksta vadinamasis Gomulkos atšilimas.
1967
Kultūros ir mokslo rūmuose Varšuvoje koncertuoja The Rolling Stones.
1978
Spalio 6 d. kardinolas, Krokuvos vyskupas Karolis Vojtyla išrenkamas popiežiumi ir pasivadina Jonu Pauliumi II. Tai pirmasis ne italų kilmės popiežius nuo XV a. Savo pontifikato metu popiežius Jonas Paulius II daugiausia dėmesio skiria bažnyčios ir žmogaus suartinimo, pradėto gyvenimo apsaugos bei asmens orumo gynimo idėjoms. Apaštalinės misijos metu Jonas Paulius II nuolat keliauja po pasaulį.
1980
streikai Gdanske sukelia manifestacijų bangą visoje Lenkijoje. Gdansko laivų statykloje susikūrusi nepriklausoma profesinė sąjunga Solidarnosc (Solidaruma) įkūnija lenkų politinės ir ekonominės nepriklausomybės idėją ir per trumpą laiką vienija 10 mln narių. 1983 m. profesinės sąjungos lyderiui – elektrikui Lechui Wałęsai įteikiama Nobelio taikos premija.
1981
Gruodžio 13 d. komunistinės Lenkijos vadovas generolas Wojciechas Jaruzelskis paskelbia karinės padėties įvedimą. Įvedama komendanto valanda, apribojamos pilietinės teisės, kariuomenė kontroliuoja viešąjį gyvenimą. Vėliau komunistinė valdžia teigia, kad karo padėties įvedimas buvo neišvengiamas žingsnis, siekiant išvengti Sovietų sąjungos bei Varšuvos pakto sąjungininkų įžengimo į Lenkiją, kaip įvyko Čekoslovakijoje (1968 m. Prahos pavasaris).
1989
Prasideda Apskritojo stalo derybos. Komunistų partija priversta surengti laisvus rinkimus, kuriuos triuškinančia balsų persvara laimi politinė partija Solidarumas, vadovaujama Lecho Wałęsa ir Tadeuszo Mazowieckio. Visi naujieji Seimo nariai priklauso Solidarumui. Mazowieckis tampa Ministru Pirmininku, pirmuoju nekomunistiniu premjeru po II Pasaulinio karo. Po metų prezidentu išrenkama Lechas Wałęsa, presidento poste išbūna tik vieną kadenciją. 1995 m. prezidento rinkimus laimi Aleksandras Kwasniewskis, buvęs Komunistų partijos, vėliau persiformavusios į SLD (socialdemokratus), narys. Kwasniewskis buvo itin populiarus prezidentas, šalies vadovo poste išbuvęs maksimalų konstitucijoje numatytą laikotarpį – dvi kadencijas. 2005 m. lapkričio mėn. jį pakeičia dešiniųjų kandidatas Lechas Kaczynskis.
1991
Varšuvos pakto panaikinimas. Oficiali šaltojo karo pabaiga.
1998
Lenkija įstoja į NATO.
2004
Gegužės 1 d. Lenkija kartu su kitomis devyniomis Rytų ir Vidurio Europos šalimis įstoja į Europos Sąjungą. Sunku numatyti Lenkijos ateitį europinėse struktūrose. Lenkija visais laikais vaidino svarbų vaidmenį Europoje. Dauguma Lenkijos piliečių remia europinės integracijos planus ir tikisi, kad narystė ES bus sėkminga tiek Lenkijai, tiek visai Europai.
2005
Balandžio 2 d. Lenkija ir visas pasaulis gedi po ilgos ir sunkios ligos Vatikane mirusio popiežaus Jono Pauliaus II. Nepaisant silpnos sveikatos ir rimtų negalavimų Jonas Paulius II neapleido savo pareigų ir išliko Katalikų Bažnyčios aukščiausiuoju ganytoju iki gyvenimo pabaigos. Iki pat mirties, Jonas Paulius II vykdė ganytojišką misiją, buvo autoritetu ne tik Katalikų Bažnyčiai, bet ir kitų tikėjimų atstovams, kaip niekas kitas mokėjo atverti žmogaus širdį ir parodyti meilę artimui. Popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato metu Vatikane įvykdytos reikšmingos reformos. Šventojo Tėvo laidotuvėse Vatikane šv. Petro aikštėje dalyvavo apie 300 000 tikinčiųjų bei 200 valstybių vadovų bei visų tikėjimų, tarp jų islamo ir judaizmo, dvasininkai. Milijonai žmonių visame pasaulyje dalyvavo laidotuvių ceremonijoje televizijos ir radijo pagalba. Jono Pauliaus II įpėdinis, popiežius Benediktas XVI nedelsiant pradeda Jono Pauliaus II beatifikavimo procedūrą.
2005
Lechas Kaczynskis, Varšuvos meras, šalies prezidento rinkimuose nugali liberalų kandidatą Donaldą Tuską.
