Lenkijos rytinėje dalyje išsidėsčiusi Liublino vaivadija ribojasi su Ukraina ir Baltarusija. Vaivadija užima šiaurinę Liublino aukštumos dalį: banguojantį kraštovaizdį, perskirstą dviejų didelių upių - Vyslos ir Bugo. Nors Liublino vaivadija – skurdžiausia ir mažiausiai urbanizuota vaivadija Lenkijoje, tačiau šiame regione gausu gamtos ir istorinių paminklų. Rostoczanski ir Poleski nacionaliniai parkai – unikalios augmenijos ir gyvūnijos oazė: čia gyvena baliniai vėžliai, ereliai, ūdros, auga mėsėdžiai augalai. Parkuose tyvuliuoja ypatingo skaidrumo upės ir ežerai.

Liublinas - miestas, davęs pavadinimą vaivadijai ir jos centras - vaizdingas, išsidėstęs ant kalvų. Miesto senamiestyje gausu nuostabių bažnyčių, senų pastatų ir išlikusių miesto vartų. Dar įspūdingesnis renesanso epochos Zamosc miestelis, esantis UNESCO Pasaulinio paveldo sąraše. Kozlowka miestelis pribloškia turistus netikėtu deriniu: barokiniuose rūmuose įsikūrusiu Socialinio realizmo muziejumi, kuriame sukaupti tos epochos eksponatai, pvz.: Lenino ir Stalino portretai ir biustai. Dar viena vaivadijos pažiba – gausiai lankomas, nedidelis ir žavingas Kazimierzo miestelis ant Vyslo kranto, besididžiuojantis renesanso stiliaus pastatais ir vaizdingomis kalvotomis apylinkėmis.

Vaivadijoje išliko nemažai senų katalikų, sentikių ir žydų religinių pastatų, bylojančių apie paeityje vyravusį trijų skirtingų religijų ir kultūrų taikų sugyvenimą šiame regione. II Pasaulinio karo metu žydų tautybės gyventojai buvo išnaikinti didelėje nacių koncentracijos stovykloje, pastatytoje Majdanke, Liublino prieigose.