Pakarpatės vaivadijos pavadinimas kilęs nuo Karpatų kalnų, besidriekiančių Lenkijos pietryčiuose, kur išsidėsčiusi vaivadija. Dėl laukinės ir neužterštos gamtos, turistai labai mėgsta šį regioną. Vaivadijoje vyrauja žemės ūkis, nors vystomos ir kai kurios pramonės šakos. Nuo XIX a. pab. dabartinės Pakarpatės vaivadijos teritorijoje atrasti ir eksploatuojami naftos gręžiniai. Vaivadijos sostinė – Žešovas (Rzeszow), kiti stambiausi miestai – Przemysl, Stalowa Wola ir Tarnobrzeg.

Vaizdingiausi vaivadijos kampeliai – kalvotos vietovės vaivadijos pietinėje dalyje. Laukiniai Bieszczady kalnai – neaukšti, bet labai vaizdingi, apaugę tankiais miškais ir plačiomis pievomis. Siekiant apsaugoti retas gyvūnijos rūšis (vilkus, lūšis, lokius ir šernus), 1973 metais čia įsteigtas Bieszczadski nacionalinis parkas. Bieszczady kalnai – ideali vieta, ieškantiems ramybės ir nesugandintos gamtos. Vandens sporto mėgėjai turėtų apsilankyti kurortinėse vietovėse prie Solina ežero, kur turistams sudarytos puikios sąlygos poilsiui.

Pakarpatės vaivadijoje gausu išlikusių sentikių bažnyčių ir sinagogų, kadangi prieš II Pasaulinį karą šiame regione gyveno tautinės mažumos: ukrainiečiai, lemko, bojko ir žydai. Lezajsko miestas ypatingai svarbus chasidams, kurie kasmet atvyksta prie vieno iš chasidų judėjimo pradininkų - Noam Elimelech - kapo. Pakarpatės vaivadijoje taip pat gausu nuostabių pilių ir rūmų, pvz.: pagal Vavelio pilies modelį statyta pilis Baranowe Sandomierski, renesansinė pilis Krasiczyne ir barokinė pilis Lancute.