Pagrindinės Palenkės vaivadijos ypatybės – laukinė gamta (trečdalį vaivadijos teritorijos dengia valstybės saugomi plotai) ir gyventojų tautinė ir religinė įvairovė. Šiame regione aiškiai jaučiama kaimyninių valstybių (Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos) ir jų kultūrų įtaka.

Lenkijos šiaurės rytuose išsidėčiusios vaivadijos gamtovaizdis labai įvairus: ežerai, pelkėti plotai bei pievomis apaugusios žemumos. Didžiausias vaivadijos pasididžiavimas ir turtas – laukinė Bialowiezos giria, įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tai vienintelė pirmykštė giria senajame kontinente, kur laisvėje gyvena stumbrai. Netoliese tyvuliuojantis Wigry ežeras garsėja ne tik puikia gamtine aplinka ir nuostabiomis sąlygomis poilsiui, bet ir ežero pusiasalyje pastatytu įspūdingu Kameldulų vienuolynu.

Vaivadijos sostinė – Baltstogė (Bialystok) – didžiuojasi keletu įdomių pastatų, pvz.: barokiniais Branickių rūmais, vadinamais Lenkijos Versaliu ir klasikinio stiliaus sentikių katedra. Dauguma miesto gyventojų – baltarusių ir lenkų tautybės sentikiai. Svarbus vaivadijos religinis centras – Grabarka, garsėjantis medine cerkve ant daugybe kryžių apstatytos kalvos. Hajnowka miestelyje vyksta tradicinės religinės muzikos festivaliai. Prieš II Pasaulinį karą, didelė dalis vaivadijos gyventojų buvo žydų tautybės. Karo metu jie žuvo, tačiau keliose regiono vietose dar galima rasti jų pėdsakų, pvz.: nuostabi sinagoga Tykocine. Įdomiausia vaivadijos gyventojų grupė – musulmonai - XVII a. karaliaus Jano III Sobieskio kvietimu atvykusių totorių palikuoniai. Bohonikuose ir Kruszyniany kaime išliko totorių statytos medinės mečetės, o Sokolka miestelio muziejuje pristatoma įdomi ekspozicija, skirta musulmonams Lenkijoje.