Žemutinės Silezijos vaivadija išsidėsčiusi šalies pietvakariuose, palei Oderio upę. Pietuose vaivadija ribojasi su Čekijos Respublika, vakaruose – su Vokietija. Kaimyninės šalys ir jų kultūros labai stipriai įtakojo šį regioną per visą sudėtingą jo istoriją. Žemutinė Silezija priklausė kelioms valstybėms: pradžioje Lenkijai, po to Bohemijai, vėliau jį perėmė Austrija bei Prūsija. Po II Pasaulinio karo Žemutinė Silezija vėl tapo sudėtine Lenkijos dalimi.

Turtingos istorinės praeities pėdsakai aiškiai matomi šios vaivadijos architektūroje. Tačiau ne vien dramatiška regiono istorija traukia gausybę turistų. Žemutinės Silezijos vaivadija didžiuojasi nuostabiais gamtos kampeliais. Pietinėje vaivadijos dalyje iškyla kalnų masyvai, iš kurių įspūdingiausi- Karkonošų didieji kalnai. Vasarą čia gausu iškylautojų, o žiemą suvažiuoja slidinėjimo mėgėjai. Ypatingai populiarūs žiemos kurortai – Szklarska Poreba ir Karpacz, kur sudarytos puikios sąlygos slidinėtojams. Stolowe kalnai stebina beveik iš lygumų iškylančiomis uolomis. Visoje Europoje mineraliniais vandenimis ir gydomosiomis klimato savybėmis garsėja Kudowa Zdroj kurortas.

Vroclavas, vaivadijos sostinė – miestas, kuriame ypatingai puoselėjama kultūra. Čia vyksta garsūs teatro ir kino meno festivaliai. Be to, stulbinantis miesto senamiestis sužavi gausybe architektūrinių paminklų. Kitos lankytinos istorinės vietos Žemutinės Silezijos vaivadijoje – Cistersų vienuolynai Trzebnicoje ir Lubiaze, didinga barokinė bazilika Wambierzyce miestelyje, baugi kaukolių koplyčia Czermnoje, nuostabi medinė bažnyčia Swidnicoje ir pilys Ksiaz, Czocha, Chojnik ir kt. miesteliuose.